Užsienio kalbos VU fakultetuose

 I. Pirmoji (dalykinė) užsienio kalba

Užsienio kalbų studijų struktūra ir apimtis

Užsienio kalbų instituto dėstytojai moko pirmosios (dalykinės) užsienio kalbos (tai kalba, kurią studentai dažniausiai mokėsi mokykloje) kaip privalomos visose universiteto vykdomose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose. Bendra šio dalyko apimtis 5 – 10 kreditų. Kursas baigiamas egzaminu.

Studijų metu siekiami tikslai

  • Rengti studentus tolesnėms profesinėms studijoms;
  • Ugdyti gebėjimus naudotis užsienio kalba kaip informacijos gavimo ir perdavimo priemone profesinėje bei mokslinėje veikloje;
  • Padėti studentams įgyti profesinę komunikacinę kompetenciją, apimančią keturias pagrindines kalbinės veiklos rūšis:
  • Skaitymą (informacijos priėmimas iš rašytinių šaltinių: mokslinės, specialybės, grožinės literatūros, publicistikos, dokumentų ir pan.);
  •  Klausymą (kalbos supratimas iš klausos, t.y. informacijos gavimas iš kalbančiojo ar įrašo, radijo ar televizijos ir panašiai);
  • Rašymą (informacijos perteikimas bei kūrybinė saviraiška raštu);
  • Kalbėjimą (pasikeitimas informacija bei saviraiška žodžiu).

Ugdomi gebėjimai, padedantys pasiekti išsikeltus tikslus

Ugdomos visos kalbinės veiklos (skaitymo, rašymo, kalbėjimo, klausymo) rūšys, orientuojamos į C1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų (BEKMM) reikalavimus, taikant įgytas dalykinės kalbos žinias akademinėje ir praktinėje studijuojamo dalyko veikloje.

Siekdami tobulinti šiuos gebėjimus studentai klauso ir skaito autentiškus dalykinės literatūros tekstus, juos analizuoja studijuojamos specialybės informacijos ir kalbos (lingvistiniu) požiūriu, kritiškai vertina perskaitytą ir išgirstą informaciją; mokosi argumentuotai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu: teikti informaciją apie savo studijuojamą dalyką, išsakyti savo požiūrį į įvairias studijuojamo dalyko problemas (prisistatyti, apibūdinti, interpretuoti, vertinti ir apibendrinti), siūlyti adekvačius sprendimų būdus.

Studentai kaupia ir plėtoja studijuojamos srities terminų žodyną, reiškia mintis įvairiais dalykiniais klausimais ar bendrosiomis temomis, vartodami sudėtingas moksliniam tekstui būdingas gramatines konstrukcijas. Įgytas žinias ir įgūdžius demonstruoja rengdami ir pristatydami pateiktis ar pranešimus savo studijuojamo dalyko pagrindu, rašydami mokslinių tekstų santraukas.

Studijų metu taikomi įvairūs aktyvaus mokymo(si) metodai: minčių lietus, grupės diskusija, minčių žemėlapiai, vaidmenų žaidimas, situacijų modeliavimas, vaizdo ir garso įrašų naudojimas, interaktyvus mokymasis.

Formuojami tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai vadovaujantis tolerancijos, atsakomybės, pagarbos, savigarbos ir kt. vertybėmis.

Studentai kaupia ir plėtoja žinias apie šalies, kurios kalbos mokosi, kultūrą, taiko jas daugiakultūrėje aplinkoje bendraudami oficialiose ir neoficialiose profesinėse situacijose, gretina kultūras, stengiasi įžvelgti, suprasti ir vertinti jų skirtumus bei sąsajas; jausti atvirumą ir pakantumą kitoms tautoms, lanksčiai ir kūrybiškai veikti tarpkultūriniame kontekste, vadovaudamiesi tolerancijos pagarbos kitam, savigarbos bei kitomis vertybėmis.

Plėtojami gebėjimai bendrauti su bendramoksliais ir pedagogais, dirbti grupėje ir vadovauti jos darbui, adekvačiai vertinti savo ir bendramokslių pasiekimus, kontroliuoti ir analizuoti mokymąsi.

Studijų metu studentai skatinami a) bendrauti su ugdymo proceso dalyviais, dirbti poromis ar grupėje, rengiant bendrus projektus, pristatymus, imant ir duodant interviu, atliekant medžiagos kartojimo užduotis, pasitikrinant išmokimą, vadovauti bendramokslių grupei ir sutelkti efektyviam darbui, paskirstant užduotis, moderuojant trumpus pasisakymus/pokalbį atitinkamomis nagrinėtomis specialybės temomis; b) kontroliuoti ir analizuoti savo bei kitų mokymąsi, įžvelgti ir kritiškai vertinti savo stipriąsias ir silpnąsias mokymosi puses, c) planuoti ir kelti tolimesnius mokymosi tikslus.

Skatinama parengtis ir gebėjimas organizuoti savarankišką mokymąsi.

Studentai mokosi planuoti ir organizuoti savarankišką mokymąsi, susikurti tinkamą mokymuisi aplinką; tikslingai ieško įvairių spausdintų ir elektroninių savo srities šaltinių diskusijoms, pristatymams, pranešimams, papildomos mokymosi medžiagos plečiant ir tikrinantis gramatikos, leksikos kalbos vartojimo ir kt. žinias.

II. Antroji užsienio kalba

Užsienio kalbų studijų struktūra ir apimtis

Antroji užsienio kalba dėstoma kaip studento pasirenkamojo ar laisvai pasirenkamasis dalykas ar dalyko modulio dalis, jeigu tokia galimybė numatyta studijų programoje. Studentai turi galimybę rinktis įvairias (ispanų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbas įvairiais lygiais (A1, A2, B1, B2) po 4 savaitines valandas, skiriant po 3 kreditus per semestrą. Kursas baigiamas įskaita arba egzaminu.

Studijų metu siekiami tikslai ir gebėjimai, padedantys pasiekti išsikeltus tikslus

Ugdomos visos kalbinės veiklos (skaitymo, rašymo, kalbėjimo, klausymo) rūšys, orientuojamos į pasirinktą (A1, A2, B1, B2) kalbos mokėjimo lygį pagal Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų (BEKMM) reikalavimus, taikant įgytas pasirinktos kalbos žinias akademinėje ir praktinėje studijuojamo dalyko veikloje.

Taikant įvairius aktyvaus mokymo(si) metodus (minčių lietus, grupės diskusija, minčių žemėlapiai, vaidmenų žaidimas, situacijų modeliavimas, vaizdo ir garso įrašų naudojimas, interaktyvus mokymasis) įgyja visų kalbinės veiklos rūšių žinių, mokosi suprasti skaitomą ar girdimą informaciją užsienio kalba, argumentuotai ir taisyklingai reikšti mintis, teikti informaciją žodžiu ir raštu pagal atitinkamą kalbos mokėjimo lygį.

Formuojami tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai vadovaujantis tolerancijos, atsakomybės, pagarbos, savigarbos ir kt. vertybėmis.

Studentai kaupia ir plėtoja žinias apie šalies, kurios kalbos mokosi, kultūrą, taiko jas daugiakultūrėje aplinkoje bendraudami oficialiose ir neoficialiose profesinėse situacijose, gretina kultūras, stengiasi įžvelgti, suprasti ir vertinti jų skirtumus bei sąsajas; jausti atvirumą ir pakantumą kitoms tautoms, lanksčiai ir kūrybiškai veikti tarpkultūriniame kontekste, vadovaudamiesi tolerancijos pagarbos kitam, savigarbos bei kitomis vertybėmis.

Plėtojami gebėjimai bendrauti su bendramoksliais ir pedagogais, dirbti grupėje ir vadovauti jos darbui, adekvačiai vertinti savo ir bendramokslių pasiekimus, kontroliuoti ir analizuoti mokymąsi.

Studijų metu studentai skatinami a) bendrauti su kolegomis, dirbti poromis ar grupėje, rengiant bendrus projektus, pristatymus, imant ir duodant interviu, atliekant medžiagos kartojimo užduotis, pasitikrinant išmokimą, vadovauti bendramokslių grupei ir sutelkti efektyviam darbui, paskirstant užduotis, moderuojant trumpus pasisakymus/pokalbį atitinkamomis nagrinėtomis temomis; b) kontroliuoti ir analizuoti savo bei kitų mokymąsi, įžvelgti ir kritiškai vertinti savo stipriąsias ir silpnąsias mokymosi puses, c) planuoti ir kelti tolimesnius mokymosi tikslus.

Skatinami parengtį ir gebėjimą organizuoti savarankišką mokymąsi.

Studentai mokosi planuoti ir organizuoti savarankišką mokymąsi, susikurti tinkamą mokymuisi aplinką; tikslingai ieško įvairių spausdintų ir elektroninių savo srities šaltinių diskusijoms, pristatymams, pranešimams, papildomos mokymosi medžiagos plečiant ir tikrinantis gramatikos, leksikos kalbos vartojimo ir kt. žinias.