Bendros naujienos

Konferencija „Lingvistiniai ir tarpkultūriniai tyrimai"

VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute 2018 m. gegužės 31 d. vyko II studentų konferencija „Lingvistiniai ir tarpkultūriniai tyrimai“.

Konferencijoje buvo pristatyti medijų diskurso analizės rezultatai, politinio, akademinio ir meninio diskurso ypatumai. Kalbėta apie konceptų DRAUGAS, KAIMAS, MEILĖ lietuvių, rusų ir anglų kalbose struktūrą ir turinį, transkripcijos ir transliteracijos problemas lietuvių-rusų vertimuose, aptarti anglų ir lietuvių frazeologinių vienetų su gyvūnų pavadinimais palyginimo rezultatai. 

Pranešimus skaitė VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto studentai: Justė Nevar, Aurelija Valentinovičiūtė, Vaiva Varkalytė, Kornelija Ladauskaitė, Petras Anskaitis, Lingailė Kairaitytė, Gabrielė Speteliūnaitė, Evelina Tamošiūnaitė, Agnė Taukytė, Neringa Budreckytė, Augustina Butkevičiūtė.

VU dėstantis amerikietis: „Čia įgyta patirtis – neįkainojama“

Nuo 2017 m. rudens Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto ir JAV ambasados Lietuvoje susitarimu Vilniaus universitete stažuojasi prestižinės JAV Fulbrighto stipendijos laimėtojas amerikietis Josephas Recupero. Plačiau >>>

TARPTAUTINIS PATARLIŲ PROJEKTAS „KOL GYVENI, TOL IR MOKAISI“

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas maloniai kviečia į Tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ piešinių parodos atidarymą gegužės 4 d., penktadienį, 15.00 val. VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3).

Bendradarbiaujant su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Geothe‘s institutu Vilniuje ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba, Užsienio kalbų instituto dėstytojai Rasai Bačiulienei inicijavus, buvo pratęstas tarptautinis patarlių projektas „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ kartu su septyniomisLietuvos ir Vokietijos mokyklomis bei specialaus ugdymo centrais.

Projekto tęsinyje dalyvavo lietuvių ir vokiečių tautybių moksleiviai bei vaikai su negalia. Moksleiviai iš lietuviškų mokyklų ir specialiųjų ugdymo centrų piešė lietuviškas patarles, o jų vokiškus atitikmenis iliustravo vaikai iš Vokietijos. Taip gimė iliustruotas žodynas „Lietuvių–vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi.Deutsch-Litauische Sprichwörter. Der Mensch lernt, solange er lebt“ (išleido VšĮ „Pamėginčius“).

Pirmojoje projekto dalyje dalyvavo Vakarų Anglijos universitetas, JK (University ofWestofEngland, UK) ir penkios mokyklos iš Lietuvos bei Didžiosios Britanijos. Jo metu buvo išleistas moksleivių iliustruotas žodynas „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. LiveandLearn“, kurį Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija atrinko atstovauti Lietuvą prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje 2017.

Antrojoje projekto dalyje dalyvavo lietuvių ir rusų tautybių moksleiviai. Buvo išleistas iliustruotas žodynas „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Векживи,векучись“, kuris dalyvavo tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje 2017.

Šis projektas – tai ne tik puiki priemonė puoselėti lietuviškąją kultūrą ir gimtąją kalbą, bet ir puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje iki birželio 1 d.

Lietuviu vokieciu patarles

Kviečiame į doc. dr. Liudmilos Arcimavičienės seminarą

vu

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto

Užsienio kalbų institutas

2018 metų balandžio 20 dieną

16.00 val.

kviečia į doc. dr. Liudmilos Arcimavičienės seminarą


 

Populistinės metaforos raiška politiniame diskurse: scenarijų analizė

Populizmo sąvokos neapibrėžtumas kelia daug klausimų, vienas iš jų siejamas su šios sąvokos empirine analize bei taikytina metodologija. Šio seminaro tikslas – pademonstruoti, kaip sisteminė metaforos analizė leidžia nustatyti tokias populizmo ideologines opozicijas, kaip liaudis prieš elitą ar jų metaforinė analogija „šalys-aukos“ prieš „šalis-kaltininkes“. Seminare bus pateikiami sisteminės populistinės metaforos pavyzdžiai iš Prezidento Vladimiro Putino Krymo kalbos (2014) ir Prezidento Donaldo Trumpo Inauguracinės kalbos (2017). Bus parodyta, kaip populistinė metafora yra glaudžiai susijusi su legitimizacijos ir delegitimizacijos strategijomis.

Populism and systematic metaphor use in political discourse

The contestability of the concept of populism and the variability of its application have given rise to long-lasting discussions about what populist features in discourse are and how these can be empirically determined and tested. This talk offers a cognitive socio-linguistic approach to evaluating how populist framing in political discourse can be deconstructed via systematic metaphor analysis.  By giving the examples from President Putin’s Crimea address (2014) and President Trump’s Inaugural address (2017) it will be shown how political identity can be metaphorically facilitated vis-à-vis the discursive strategies of legitimisation and delegitimisation. It will also be demonstrated how different metaphor use can contribute to these leaders’ populist framing, in particular its ideological oppositions of ‘the noble people vs. the corrupt elite’ and its metaphorical extension of ‘the victimised nations vs. the oppressor’.

Seminaras vyks anglų kalba.

VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto UKD auditorija (Universiteto g. 5,Vilnius).

Seminaras apie JAV žiniasklaidos istorinę raidą, jos vaidmenį visuomenės kultūriniame ir politiniame gyvenime

Balandžio 6 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija ir „The English Speaking Union Lithuania“ organizavo seminarą „News and Views in USA: from Past to Present”.

Fulbraito stipendijos, įsteigtos pagal mainų tarp JAV ir kitų 150 valstybių programą, stažuotojas amerikietis Joseph Charles Recupero ir Užsienio kalbų instituto lektorė Birutė Palovienė seminaro dalyvius supažindino su JAV žiniasklaidos istorine raida kultūriniame ir politiniame kontekste, pristatė jos šiuolaikines tendencijas ir vietą pasauliniu mastu, atsakė į klausimus.

 

30412138 602986680055992 4335249207744186801 n29793590 602986736722653 5344805318668727656 n30264222 602986430056017 6450860133410608535 n

Išleista išsami praktinė ispanų kalbos gramatika

   Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedros  ispanų kalbos lektorius Alfonso Rascon Caballero parašė ir išleido knygą „Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas“.

   Gramatika skirta ispanų kalbos besimokantiems lietuviams. Joje pateikiamos ispanų kalbos gramatikos, fonetikos ir rašybos ypatybės, išsamiai aprašyti visi kalbos aspektai, ypač tie, kurie lietuviams sunkiau suprantami.

   Alfonso Rascon Caballero ispanų filologiją baigė Madrido Complutense universitete. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute dėsto nuo 1996 metų.

Knygos leidybą parėmė Ispanijos ambasada Lietuvoje.

alfonso

Seminarai Užsienio kalbų institute

   Kovo 26 d. kalbų pedagogai savo žinias gilino VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos organizuotuose seminaruose, kuriuos vedė VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Liudmila Arcimavičienė ir lekt. Lina Marčiulionytė.

   Seminare „Gramatikos mokymas(is) dalykinės užsienio kalbos kontekste“ lektorė

   L. Marčiulionytė kalbėjo apie gramatikos mokymo dalykinės užsienio kalbos kontekste ypatumus ir metodiką, padedančią išlaikyti studentų motyvaciją mokytis gramatikos, pateikė inovatyvių gramatikos mokymo užduočių.

   Doc. dr. Liudmila Arcimavičienė seminare „Kalbų mokymas(is) kognityvinės teorijos požiūriu: semantinė turinio analizė šiuolaikinėse medijose“ supažindino su kognityvinės metodologijos taikymo galimybėmis mokymo ir mokymosi procese, naujosios (Z) kartos ugdymo ypatumais. Kognityvinė metodologija siejama su gilumine turinio analize, nustatant sistemingai pasikartojančių sąvokų leksinius komponentus, kurie leidžia išskaidyti naratyvo modelį, pvz.: grožis, kaip amžina jaunystė; egzistencija, kaip daiktų kaupimas; žmogus, kaip mechanizmo dalis / objektas. Tokia kalbos analizė sudaro sąlygas kritiškiau vertinti vyraujančius stereotipus ir įsitikinimus. „Kritinis mąstymas leidžia vertinti realybę ne kaip duotybę, o kaip nuolat besikeičiančią žmogaus vertybių išraišką, kuri yra veikiama daugybės asmeninių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Kitaip tariant, žinoti, vadinasi, patirti ir nuolatos kelti klausimus: kaip ir kodėl?“– teigė doc. dr. L. Arcimavičienė.

20180326 130930

20180326 163528 1 copy20180326 133329 copy20180326 143547

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos