Mokslinių tyrimų kryptys

Užsienio kalbų instituto mokslininkai vykdė tiriamąjį darbą pagal tris patvirtintas mokslinio darbo kryptis:

     (1) germanų, romanų, slavų ir lietuvių kalbų struktūriniai ir funkciniai ypatumai,

     (2 ) germanų, romanų, slavų literatūrų ir kultūrų tyrimai,

     (3) kalbų didaktikos tyrimai.

Instituto mokslininkai, tyrinėdami germanų, romanų, slavų ir lietuvių kalbų struktūrinius ir funkcinius ypatumus, gilinasi į minėtų kalbų įvairių lygmenų vienetus, tyrimų rezultatus integruoja į mokymo procesą, ugdo kalbines kompetencijas bei leksikografinę praktiką. UKI mokslininkai, tyrinėjantys morfologijos ir sintaksės klausimus, analizuoja sakinio rėminę konstrukciją, bendraties konstrukcijas dalykinėje ir mokslinėje kalboje, sakinių modeliavimą semantiniu požiūriu, o kai kurios užsienio kalbos yra tyrinėjamos istoriniu aspektu. Čia galima paminėti darbus, kuriuose diachroniniu ir sinchroniniu aspektu tyrinėjama tarpslaviškų kalbinių ryšių įtaka XVII amžiaus rusų diplomatijos leksikoje, vokiečių ir baltų kalbų daiktavardžių dūriniai, rinkti iš įvairių amžių baltų dvikalbių rankraštinių žodynų. Parengtose leksikografijos srities monografijose ir mokslo straipsniuose gilinamasi į dvikalbių žodynų rengimo principus, sudarymo nuoseklumas ir išsamumas, žodynų dvikryptiškumas, bandoma atsakyti į klausimą, ar visuomet dvikalbiai žodynai yra patikimi gretinamų kalbų veidrodžiai. Didelis dėmesys skiriamas mokslinio teksto diskurso analizei, įvairiems tekstynų lingvistikos klausimams (konektorių vartojimo ypatumai anglų k. gimtakalbių bei besimokančiųjų rašto darbuose). Taikomosios lingvistikos srityje atliekami anglų kalbos kaip tarptautinės kalbos (lingua franca) funkcionavimo ypatumų tyrimai, gvildenamos tokios užsienio kalbų sociolingvistinės problemos kaip nacionalinis, socialinis, kultūrinis tapatumas, kalbinės žmogaus teisės, Europos dimensijos užsienio kalbų mokymo praktikos kontekste.

Atlikdami germanų, romanų, slavų literatūrų ir kultūrų tyrimus UKI mokslininkai gilinasi į šių literatūrų ir kultūrų tradicijas bei jų sąsajas su lietuvių literatūra ir kultūra, analizuoja įvairius literatūros teorijos ir kultūros lingvistikos klausimus, literatūros kritikų, filosofų darbus (M. M. Bachtino, A. Maceinos darbai). Ypatingas dėmesys skiriamas literatūros teorijos kalbos aspektui. Minėtini tyrimai, susiję su anglų ir prancūzų atgimimo laikotarpio rašytojų (W. Shakespeare, M. de Montaigne ir kt.) kūryba ir su nauja Renesanso pasauliėžiūra, XX a. pradžios rusų, vokiečių (H. von Hofmannsthal, J. Bobrowsky, J. Oleša ir kt.) literatūra ir kultūra bei kultūros įtaka kalbai, o tyrimų rezultatai taikomi ugdant tarpkultūrines kompetencijas. Mokslinis metodas yra dažniausiai lyginamasis. Daug dėmesio skiriama daugiakalbystei ir tarpkultūrinei komunikacijai, nes šie reiškiniai suprantami ne tik kaip komunikacijos priemonė, bet ir gilesnio tarpusavio supratimo įrankis bendroje Europinėje aukštojo mokslo tarptautiškumo erdvėje.

Kita mokslinio darbo kryptis siejama su edukologijos mokslu ir kalbų didaktika – tai kalbų mokymas kaip profesinių kompetencijų ugdymo sąlyga. Instituto edukologai, atlikdami lingvodidaktikos srities tyrimus, gilinasi į užsienio kalbų didaktikos problemas, t.y. kalbinių kompetencijų tikrinimą ir vertinimą, standartizuotų testų rengimą, užsienio kalbų baigiamųjų egzaminų testų kokybės analizę, integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo (IDKM) galimybių ir perspektyvių įžvalgas, mokėjimo mokytis kompetencijos užsienio kalbos pagrindu ugdymo(si) ypatumus. Taip pat dėmesys telkiamas į būsimųjų užsienio kalbų mokytojų rengimo klausimus, asmens kompetencijų (profesinės, bendrosios, asmeninės, bendrakultūrinės, vertybinių nuostatų ir kt.) plėtotės galimybių mokantis užsienio kalbų aspektus. Tokiu būdu padalinio mokslininkai turi galimybę tobulinti savo dalykines ir pedagogines kompetencijas, gebėti perteikti studentams žinias remiantis veiksmingiausiomis mokymo(si) strategijomis ir metodais.

Nuo 2010 metų Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas leidžia mokslo periodinį leidinį "Verbum", skirtą germanų, romanų, ir slavų lingvistikos (04H) bei edukologijos (07S) tyrinėjimams.